- gurutys
- gurutỹs sm. (3b) žr. gurulys: Gurutỹs duonos ir viralo šaukštas – ne pavalgà Grv. Tokis skūpas pasdarė, kad kitam ir gùručio neduos Rod. Žiemą visi žmonės paukštelėm duoda koc kiek guručių̃ Grv. Paleisk mañ' miestan ant gùručio (neilgam) Grv. Sūneli mano, valgyk ir gurutukùs Pls.
Dictionary of the Lithuanian Language.